In Memoriam Algirdui Mečislovui Čepėnui 2017-09-01
Rugpjūčio 27 d. Daugailių bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios už eilę parapijos mirusiųjų, o  taip pat už Algirdą Čepėną, kurio palaikai urnoje sugrįžo į gimtąjį kraštą iš Čikagos. Jis - neeilinė asmenybė Antalieptės valčiuje (Daugailių parapijoje).

Algirdas Čepėnas gimė 1923 metais Nikodemo ir Adelės Čepėnų šeimoje Velaikių kaime, Antalieptės valsčiuje. Augo penkių brolių šeimoje.
Algirdas iš mažens pasižymėjo didele meile žemei, gyvuliams ir ruošėsi tėvų ūkyje ūkininkauti. Baigęs Antalieptės mokyklos šešis skyrius, įstojo į Salų žemės ūkio mokyklą. 1940 m. ją sėkmingai baigė.
Algirdas buvo pasiryžęs tęsti mokslus toliau, kad galėtų būti kvalifikuotas specialistas žemės ūkyje. Rusams okupavus Lietuvą kilnios svajonės sudužo...

Keletas A.M.Čepėno biografijos faktų, aprašytų knygoje "Velaikių Čepėnai", Vilnius, 2012 (sudarytojas - kun. Juozas Čepėnas, velionio Algirdo brolis).

Artinantis frontui 1944 m. liepos  8 d. Algirdas su broliais Pranu ir Vytautu traukėsi iki Sedos. Vyriausias brolis Pranas Žemaitijoje įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę (Žemaičių pulką). Jis apsistojo vienkiemyje netoli Sedos , o Algirdas su Vytautu - pačiame miestelyje. Spalio 7 d. prasidėjus kautynėms Algirdas su Vytautu nebegalėjo pasiekti sodybos, kur buvo susitarę susitikti su broliu Pranu, nes ten krito sviediniai. Jie pasuko Kalvarijos link. Ties Rusne persikėlė per Nemuną, o vėliau sužinojo, kad keldamasis per Nemuną žuvo Pranas. Ši žinia jiems sukėlė didelį skausmą ir liūdesį.

Persikėlę per Nemuną Algirdas ir Vytautas pateko į vokiečių nelaisvę. Po kelių mėnesių (traukdamiesi su vokiečiais) jie pateko į Dancigo (Gdynės) apsuptį. Miestą apsupo sovietinė armija. Pakrantėje buvo laivų, kuriais galima buvo išsigelbėti. Vokiečiai griežtai tikrino leidimus. Kažkas sugalvojo į laivus nešti sužeistus vokiečius. Algirdas su Vytautu irgi čiupo neštuvus  ir taip pateko į laivą, kuris plaukė į Kopenhagą...

Iš Danijos 1945 m. vasarą Algirdas ir Vytautas pateko į vasaros pabėgėlių stovyklą Vokietijoje. Traukiantis į Vakarus  pavojai ir mirtis tykojo iš visų pusių: dažnai teko būti be maisto. Nusidėvėjo drabužiai ir apavas.

1949 m. Algirdas su 5 doleriais kišenėje atplaukė į Niujorką. Jungtinėse Amerikos valstijose pradžioje patyrė daug vargo ir nepriteklių. Todėl vėliau stengėsi kitus atjausti ir pagelbėti. Jo nuoširdumą, atjautą patyrė ne tik artimieji, kaimynai, bet ir jo nemačiusieji. Amerikoje įsitraukė  į aktyvią lietuvių bendruomenės veiklą, talkininkavo dienraščio „Draugas“ renginiuose. Buvo nuolatinis Bendro Amerikos lietuvių fondo talkininkas, skyriaus iždininkas.

Algirdas Čepėnas buvo dosnus mecenatas: siuntė siuntinius gimtosios parapijos mokykloms – Daugailių, Vajasiškio, Baibių. Finansiškai rėmė  Broniaus Kviklio fundamentalų leidinį „Lietuvos bažnyčios“.

Lietuvoje Algirdas pirmą kartą apsilankė 1989 m., bet lankyti giminių bei važinėti po Lietuvą dar nebuvo leidžiama. Turėjo gyventi Kaune.
Atvykęs 1994 m. aplankė gimines, artimuosius, tėviškę, pakeliavo po Lietuvą.

Dabar tėviškėn sugrįžo Algirdo Čepėno palaikai urnoje. Ją priglaudė Čepėnų šeimos kapai Daugailiuose.
Laidojimo apeigų nuotraukas galite pažiūrėti:

https://photos.google.com/share/AF1QipMAvy-BV4Im7kzBOP3cnoZ7LmQE9QmvR-lxx6WNUe_EZBxObV1nGoQePCWogEpSjg?key=RndzT0thVDJQa1JkRGRkZ2hRa0V4MG91eWRkREVn 

Fotografavo Kęstutis Čepėnas, velionio Algirdo sūnėnas.
Nuotraukos sudėtos chronologine tvarka - nuo urnos išvežimo iš Čepėnų sodybos Velaikių kaime iki palaidojimo Čepėnų šeimos kapuose.
Kapinėse prisiminimo žodį tarė velionio sūnėnas Kęstutis Čepėnas, puseserė Adelė Dimšienė (Petrulionytė) ir brolis kun. Juozas Čepėnas.

Taip, tai buvo tikrai neeilinė asmenybė, taurios ir dosnios sielos žmogus.
Tebunie jam lengva tėviškės žemelė...
Antalieptė 2010