Iš Švedijos kaimo parlamento sugrįžus 2012-10-02
Šių metų rugsėjo 6-9 dienomis Švedijoje vyko tarptautinis renginys, pavadintas skambiu „Švedijos kaimo parlamento“ vardu. Renginys organizuotas šiemet jau dvyliktą kartą iš eilės. Anksčiau jo darbas buvo panašesnis į parlamento darbą, kuriame būdavo diskutuojama ir bandoma priimti sprendimus. Šiemet organizatoriai pirmą kartą renginiui suteikė konferencijos formą. Lygiagrečiai vyko keletas programinių renginių (apie jų apimtis galima susidaryti įspūdį iš programos [anglų kalba], kuri yra internete:

http://lbrd.helasverige.se/programme/ 
http://lbrd.helasverige.se/wp-content/uploads/Main_program120604.pdf 

Bendras dalyvių skaičius- apie 1000 asmenų)
.

Vienas Švedijos kaimo parlamento renginių- tarptautinė programa:
„Europinė jaunimo politika kaip kaimo plėtros įrankis“.
Būtent į šį renginį buvo pakviesti du Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovai. Į Švediją vyko Virginija Šetkienė (LKBS atstovė) ir šių eilučių autorius (LKBS valdybos narys ir Antalieptės kaimo bendruomenės narys). V.Šetkienė taip pat dalyvavo PREPARE tinklo dalyvių susitikime.
Tarptautiniame renginyje dalyvavo Latvijos, Estijos, Vokietijos, Niderlandų, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Slovėnijos, Albanijos ir kitų šalių atstovai (iš viso apie 100 svečių iš užsienio).

Visi kaimo parlamento renginiai vyko pietų Švedijos apskrityje Blekinge, jos nedideliame Ronneby mieste. Tiksliau- šio miestelio pakraštyje esančioje gydykloje „Ronneby Brunn Spa“. Tai- jau senokai veikianti gydykla, savo pavadinimui gavusi žodį „Brunn“ (lietuviškai- „rudas“ dėl mineralinio vandens, kurio sudėtyje daug geležies).

Plenarinių posėdžių, seminarų ir kitokių renginių buvo tiek daug, kad sunku viską perteikti apibendrintai, palyginti švedų gyvenimą su lietuviškuoju. Autoriaus manymu Švedijoje yra aukštesnio lygio demokratija visoje šalyje apskritai, o kaimuose- aukštesnio lygio išsilavinimas ir kultūra negu Lietuvoje. Tačiau problemos yra panašios,- ir ten yra bedarbių, ir ten eiliniai žmonės išvažiuoja užsidirbti į turtingesnę šalį (ypač į kaimyninę Norvegiją), ir ten politikai uždarinėja mokyklas bei sveikatos apsaugos punktus kaime (negirdėjau nieko apie kaimo gaisrinių uždarinėjimą), ir ten kaimo žmonės galvoja, kad politikai (gyvendami miestuose) nepakankamai žino kaimo realybę.

Penktadienį, rugsėjo 7 d. tarptautinės programos „Europinė jaunimo politika kaip kaimo plėtros įrankis“ rytinio seminaro metu buvo padaryti penki pranešimai, susiję su jaunimo bedarbystės problemomis. Kalbėjo Vokietijos, Albanijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai. Šių eilučių autorius padarė pranešimą „Filosofinis požiūris į jaunimo bedarbystę“ (angl. “Philosophical view on the youth unemployment”. Skaidrės pridedamos faile { LT_on_unemploymnt3.ppt }).

Pranešimo reziumė lietuviškai.
Autorius remiasi filosofų Antano Maceinos ir Juozo Girniaus mintimis.
Parodomas ryšys tarp valstybėje egzistuojančios demokratijos, kultūros lygmenų ir visuomenės narių (jų tarpe jaunimo) bedarbystės.

Plačiau apie renginį žr. dokumente { STR_Swed_rural_parliamnt.doc }

                                                                                              Jonas Gediminas Punys

Dokumentai:
STR_Swed_rural_parliamnt.doc
LT_on_unemploymnt3.ppt

Antalieptė 2010