Išėjo Anapilin kultūros darbuotoja Zenona Mickevičiūtė 2015-01-09
Šventės ir liūdesys vaikšto kartu po pasaulį.
Prieš Šv. Kalėdas mirė Antalieptės kraštietė Zenona Mickevičiūtė (Danutės Mickevičiūtės sesuo).

Danutės Mickevičiūtės artimieji ir draugai nuoširdžiai užjaučia ją šią netekties valandą.

Velionės gyvybė užgęso naktį iš gruodžio 20 į gruodžio 21 d. Pašarvota buvo Dusetų laidojimo namuose. Šarvojimui reikalingų dokumentų ir organizacinių darbų aibę labai padėjo atlikti kaimynas Vladas Morozovas.
Velionės karstas išnešamas gruodžio 23 d. 12 val. Laidotuvės vyko  Antalieptės kapinėse (apeigų aprašymas pateiktas pridėtame dokumente).

                                             Nekrologas
                             Zenona Mickevičiūtė (1930 - 2014)
 
Zenona Genovaitė Mickevičiūtė gimė 1930 m. kovo 14 d. Zarasų rajono Antalieptės valsčiaus Padusčio kaime vidutinių valstiečių šeimoje. Jos motina- Elena Reinytė (iš arkivyskupo M.Reinio giminės), tėvas- Pranas Mickevičius (ūkininkas).

Mokėsi Zenona Antalieptės progimnazijoje, labai gražiai rašė, gražiai piešė, turėjo savitą braižą. Baigusi dešimt klasių išvažiavo į Vilnių ir mokėsi Vilniaus bibliotekininkystės technikume, kurį baigusi buvo paskirta dirbti Klaipėdos viešosios bibliotekos metodiste. Kadangi Vilniaus universitete dar nebuvo bibliotekininkystės specialybės, vėliau studijavo Leningrado Kultūros institute. Jį baigė ir po to visą savo darbingą amžių buvo Klaipėdos viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams.

Zenona buvo vyriausias vaikas šeimoje ir labai rūpinosi savo tėvais, broliais ir seserimi. Visus brolius ir seserį kreipė į mokslus. Jaunesnį brolį Vincentą pasikvietė į Klaipėdą. Ten jis baigė vidurinę mokyklą, o paskui- Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Velionė rėmė Vincentą visokeriopai, rūpinosi juo. Jis tapo teisininku.
Kitas brolis Jonas irgi baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.

Velionė savęs nežiūrėjo, bet viską atiduodavo kitiems. Pokario metais, kai jos tėvas Pranas Mickevičius dirbo Padusčio seniūnu, ji padėjo dirbti sekretoriaus darbą, nes paskirtas sekretorius buvo rusų tautybės ir beraštis. Seniūnas P.Mickevičius buvo atidus visiems žmonėms, nes ir pats jaunystėje daug iškentėjo, kai I-ąjame pasauliniame kare jį (dar 16 metų jaunuolį) vokiečiai prievarta išvežė į Vokietiją. Ten patyrė visą nelaisvės siaubą, badą ir šaltį. Todėl pokaryje seniūnas P.Mickevičius buvo vienodai dėmesingas visiems žmonėms, gelbėjo juos nuo tremties ir kitokių negandų. Sužinojęs, kad kokia nors šeima bus tremiama į Sibirą, seniūnas juos įspėdavo (sudarydamas sąlygas išvažiuoti parūpindavo pažymas, jog tie ūkininkai pilnai sumokėję mokesčius ar pridavę pyliavas, t.y. derliaus dalį valstybei). Tokios gerumo veiklos pavyzdžiai yra aprašyti kraštiečio Vytauto Indrašiaus trilogijos „Antalieptės kraštas“ II dalyje (skyriuose „Padustis“ ir „Šlapiškės“). Taip buvo išgelbėta Kazio Bagatyriaus 7 asmenų šeima (pasislėpė ir vėliau įsikūrė Žemaitijoje, Palangoje). Panašiai buvo išgelbėta ir dvarininko Leono Skardinsko žmona su vaikais. Juos įspėjo dar nepilnametė Zenona, kurią siuntė tėvas P.Mickevičius. Paminėtos gerumo pamokos, gautos iš tėvų, liko visam gyvenimui Zenonos atmintyje. Ji visada būdavo jautri žmonių bėdoms ir  stengdavosi pagelbėti kuo tik galėdama.

Velionė Zenona Genovaitė Mickevičiūtė atliko didelį kūrybinį darbą Žemaitijos rajonuose, nes tai buvo Klaipėdos zona (priklausė Klaipėdos viešąjai bibliotekai). Ji visokeriopai rėmė ir skatino rašytojus, poetus. Tuo metu dar nepripažintam rašytojui Romualdui Granauskui velionė sudarė sąlygas rengti jo kūrybos vakarus. Kviesdavo į Klaipėdos biblioteką savo kraštietį Paulių Širvį, t.y. organizuodavo jo kūrybinius vakarus ir kt.

Už didelius nuopelnus kultūrai Z. Mickevičiūtei 1975 m. vasario 26 d. buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios kultūros- švietimo darbuotojos Garbės vardas. Už gerą darbą buvo apdovanota medaliais ir padėkos raštais.

Atsisveikiname su tauria ir kuklia asmenybe. Ji sugrįžta į tėviškės žemę.

                                       Nekrologą prie kapo duobės perskaitė/ atpasakojo Antalieptės gyventojas Jonas Punys, techn.m.dr.
                                       Po to Antalieptės kraštietė Lina Kriukienė perskaitė Dusetų kraštietės Danutės Bružaitės- Stankevičienės eiles Sugrįžtu (tekstas pridedamas)
 

Dokumentai:
Bruzaite_Stankeviciene.pdf
Sugriztu.pdf
Apeigos.doc

Antalieptė 2010